Apie loterijas

Loterijų organizavimas

Loterijos dauguma atvejų yra susijusios su skaičiais: renkamės skaičių derinius prieš įsigydami loterijos bilietą, mums rūpi, kokie laimingi skaičiai išriedės loterijos tiražo metu, skaičiuojame sutampančius simbolius, trindami momentinės loterijos bilieto apsauginį sluoksnį, išleidžiame tam tikrą kiekį pinigų pirkdami loterijos bilietą ir, žinoma, svajojame laimėti apčiuopiamos vertės daiktinį prizą arba reikšmingo dydžio pinigų sumą. Tokius skaičius su loterija sieja loterijos žaidėjai. Tačiau pažvelgus iš arčiau – loterijos rengimo „užkulisiuose“ – žymiai daugiau skaičių. Griežtas valstybės reguliavimas, verslo valdymo ypatumai, įvairių skirtingų mokesčių ir kitų prievolių dydžiai – visi šie skaičiai ne mažiau svarbūs sklandžiam loterijos gyvavimui. Taigi, apžvelkime loterijų „gamybos virtuvę“ plačiau.

Taigi, pagal Loterijų įstatyme numatytą tvarką, nuo kiekvieno parduoto loterijos bilieto kainos, žaidimo organizatorius turi skirti mažiausiai 50 procentų laimėjimų fondui. Realiai, žaidėjams sudominti visi loterijų organizatoriai šią dalį neretai padidina. Ji gali siekti ir 60, o kai kuriais atvejais net ir 70 procentų. Taip pat, iš parduoto loterijos bilieto kainos iki 2022 m. liepos 1 d. iš karto buvo būtina „atidėti“ dar 13 procentų: 5 procentus mokesčiui į valstybės biudžetą sumokėti bei 8 procentus paramai arba labdarai.

Nuo minėtos 2022 liepos 1 d. įsigaliojo Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimas (bei atitinkamai pakeistas ir Loterijų įstatymas), kuriame numatyta, kad loterijų organizatoriai savarankiškai paramos ar labdaros nebeskirsto, o visą 13 procentų mokestį perveda į valstybės biudžetą. Dar po pusės metų, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs dar vienas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimas numatė, kad minėtas mokestis sieks jau nebe 13, o 18 procentų. Vadinasi, loterijos organizavimo procesams įvykdyti anksčiau likdavo 37 procentai (iš loterijos bilieto kainos atėmus 50 procentų laimėjimų fondui ir 13 procentų loterijų mokesčiui bei privalomajai paramai ar labdarai) nuo kiekvieno parduoto loterijos bilieto kainos, o pagal naująją tvarką lieka daugiausiai 32 procentai – arba dauguma atvejų, kuomet laimėjimų fondą sudaro didesnė bilieto vertės dalis, nei įstatymo leidžiama minimali riba – ir mažiau, nei 32 procentai nuo kiekvieno parduoto loterijos bilieto kainos. Už šią dalį loterijų organizatorius turi užtikrinti sklandų, sėkmingą ir efektyvų šių procesų įgyvendinimą:

1. Loterijos bilietų gamyba. Klasikinis šio proceso pavyzdys – tai specialiai apsaugotų momentinės loterijos bilietų spausdinimas, tačiau išsiplėtus technologinėms galimybėms, tiesioginio ryšio ar internetinės loterijos „bilietų gamyba“ apima tiesioginio ryšio loterijos organizavimo sistemos įdiegimas ir palaikymas, internetinių loterijos žaidimų programavimas ar teisių į juos įsigijimas bei internetinės loterijos žaidimų platformos sukūrimas ir palaikymas.
2. Loterijos bilietų platinimas, už kurį beveik visais atvejais mokami komisiniai mokesčiai.
3. Loterijos žaidimo rinkodara. Bet kurio žaidimo sėkmė priklauso nuo juo susidomėjusių žaidėjų skaičiaus. Žaidėjus pasiekti būtina kokybiška reklama. O mokėdami už reklamos paslaugas išorinėms kompanijoms loterijų organizatoriai sumoka dar ir PVM mokestį, kurio susigrąžinti, būdami ne PVM mokėtojais, neturi galimybės. 
4. Darbuotojų komandos bei ofiso išlaikymas. Darbuotojų atlyginimai, socialinio draudimo ir kiti mokesčiai, kuriuos tiek loterijas organizuojanti įmonė, tiek bet kuris kitas verslas, privalo įskaičiuoti į savo paslaugų ar produktų pardavimo kainą.
5. Televizinio žaidimo atveju – loterijos organizavimo kaštus sudaro ir filmavimo grupės ir žaidimo studijos, o taip pat žaidimo vedėjų ir visos aptarnaujančios komandos išlaikymas.

Taigi, iš minėtų daugiausiai 32 procentų (o dažnu atveju, dėl didesnio, nei 50 procentų loterijos žaidimo laimėjimų fondo, ir mažesnės dalies) loterijos bilieto kainos, turėtume atimti maždaug 4 procentus bilietų gamybai, 6 procentus komisiniams mokesčiams už bilietų platinimą, ir dar apie 15 procentų rinkodarai, televizinių žaidimų filmavimams, darbuotojų komandos išlaikymui ir kitiems kaštams padengti. Jeigu pavyko loterijas organizuojant uždirbti pelną, iš jo tuomet dar turėtume atimti 15 procentų pelno mokestį.

Taigi, pažvelgus į loterijų organizavimo „virtuvę“ iš arčiau, tampa akivaizdu, kad tai – ne, kaip kažkada viename iš Loterijų įstatymo keitimo projekto aiškinamajame rašte buvo pavadinta, „garantuoto pelno“ verslas, o griežtai reglamentuotas, specifinis  verslas , kuriame, kaip ir bet kuriame kitokiame versle yra veiklos rizika. Ilgalaikei ir sėkmingai veiklai užtikrinti būtina ne tik kruopščiai apgalvoti ir suvaldyti kiekvieną iš aukščiau paminėtų procesų, bet ir pelnyti bei išlaikyti savo klientų – šiuo atveju žaidėjų – pasitikėjimą bei simpatijas. Tą patvirtina ir tai, kad per 30 mūsų nepriklausomos šalies laisvos rinkos metų, licencijas organizuoti loterijas yra turėjusios daugiau, nei 20 bendrovių ir organizacijų. Šiandien šias licencijas turi vos trys bendrovės.